Juergenas Wunneris, profesionalus investicinių portfelių valdytojas , finansų rinkose sukasi nuo 1984 m. Dirbo „Comerzbank“, „Deutsche Bank“, „Nomura“. Valdė 700 mln. JAV dolerių fondą. Šiame interviu investuotojas dalinasi savo turtinga patirtimi ir požiūriu į investicijų valdymą.
Juergenas Wunneris skaitys paskaitą “Kaip JAV prezidento rinkimai paveiks finansų rinkas ir kaip iš to gauti naudos?” spalio 20 dieną Vilniuje. Daugiau informacijos ieškokite čia
– Kodėl nusprendėte siekti karjeros finansų rinkose?
– Būdamas septynerių pradėjau žaisti šachmatais. Šis žaidimas mane žavėjo tuo, kad galėjau mąstyti strategiškai, kelis ėjimus į priekį, nežinodamas, kaip reaguos mano oponentai. Lygiai taip pat šis strateginis mąstymas nežinant, kaip reaguos finansų rinkos, žavėjo renkantis karjerą.
– Kaip jūsų žinios gali padėti žmonėms, mažiau patyrusiems finansų rinkose?
– Iš viso aš jau 40 metų sukuosi finansų rinkose. Mačiau rinkos burbulus, tokius kaip technologijų burbulas 2000-aisiais ir Azijos krizė 1994-aisiais. Aš naudoju daug analizės metodų – techninę analizę, rinkos dalyvių psichologijos analizę, taip pat rinkos analizę. Tą patirtį ir žinias ir norėčiau perduoti.
– Kaip portfelio valdytojas, jūs išties esate arti rinkos. Ar jūsų profesija panašesnė į prekiautojo, ar į analitiko?
– Portfelio valdytojas investuoja vidutiniam ir ilgam laikotarpiui. Jis siekia gauti pelno iš ilgesnio laikotarpio tendencijų ir rinkos ciklų. Analitikas irgi stengiasi nuspėti tuos judesius. Prekiautojas siekia gauti pelno iš trumpo laikotarpio rinkos judesių.
– Kokie pagrindiniai skirtumai tarp prekiautojo ir portfelio valdytojo profesijos?
– Esminis skirtumas tarp prekiautojo ir portfelio valdytojo darbo – investavimo laiko horizontas. Portfelio valdytojas iš esmės turi ilgesnį laiko horizontą, todėl atitinkamai ir kitokią analizės metodų sistemą. Portfelio valdytojo investavimo laikotarpis daug ilgesnis negu prekiautojo. Tuo požiūriu fundamentinė analizė portfelio valdytojui labai naudinga. Ilgesniu laikotarpiu fundamentiniai rodikliai stipriai veikia kainą. Prekiautojas pelnosi iš trumpalaikių kainos judesių ir rinkos „triukšmo“, todėl prekiautojui techninė analizė turi didesnę vertę negu, tarkim, ilgalaikis kainos ir pelno santykis.
Strategija – investuoti į geriausius
– Kokias savo klientų sumas esate valdęs?
– Esu valdęs 700 mln. dolerių fondą.
– Kas lengviau – valdyti kitų žmonių pinigus ar savo?
– Lengviau valdyti kitų žmonių pinigus negu savo. Nuo kitų žmonių pinigų esi labiau atsiribojęs, o valdydamas savo pinigus žmogus linkęs reaguoti emocingiau. Jeigu žmogus valdo vien tik savo pinigus ir turi išlaikyti šeimą, emociškai jam daug kartų sunkiau.
– Ar valdant tokios rūšies pinigus lieka vietos emocijoms?
– Asmeninės emocijos gyvybiškai svarbios dirbant finansų rinkose. Emocijos parodo, kaip jautiesi prekiaudamas ar investuodamas. Kiekvienas prekiautojas ar investuotojas turėtų užduoti sau klausimą: ar gerai jaučiuosi darydamas tai, ką darau? Be galo svarbu įtraukti savo emocijas į strategiją ir taisykles, tai apsaugos nuo perdėtų reakcijų, tokių kaip baimė ar godumas.
– Koks grąžos lygis rodo, kad portfelio valdytojas dirba sėkmingai? Ar grąža tiksliai atspindi įgūdžius, žinias ir patirtį?
– Kad portfelio valdytojas labai geras, rodo jo gebėjimas uždirbti didesnę negu vidutinę grąžą bet kuriomis rinkos sąlygomis. Jis viršija savo sekamo lyginamojo indekso pelningumą, nesvarbu, rinka kyla, svyruoja ar krinta. Tad jo žinios, gebėjimai ir patirtis turėtų būti labai naudingi. Bet tai ne vienintelė sėkmės formulė. Juk net Nobelio premijos laureatų valdoma firma „Long-Term Capital Management“ 1998 m. prarado milijardus. Prie kitų sėkmės veiksnių grįšiu atsakydamas į kitą klausimą.
– Jūs dirbote daugelyje investicinių bendrovių. Kuris laikotarpis pats svarbiausias jūsų karjeroje?
– Pats svarbiausias laikotarpis mano, kaip portfelio valdytojo, karjeroje buvo metas, kai dirbau kompanijai „Nomura“. Mano pagrindinė užduotis buvo valdyti iš Vokietijos Azijos fondą. Aš buvau už daugelio tūkstančių kilometrų nuo to regiono ir tų šalių. Žinoma, nuolat lankydavausi tame regione ir bendrovėse, bet fizinis atstumas liko. Aš paverčiau tą atstumą savo pranašumu. Naudodamasis savais analizės metodais ir fiziniu atstumu, galėjau likti objektyvus priimdamas investicinius sprendimus. Daug metų sugebėjau aplenkti savo sekamą indeksą, už tai gavau daug finansų leidinių apdovanojimų.
– Kokia jūsų investavimo strategija? Ar ji keitėsi arba plėtojosi dirbant skirtingose bendrovėse?
– Mano investavimo strategija – koncentruotis į stipriausius aktyvus. Tik saujelė bendrovių turi pakankamai sėkmingą verslo modelį, kad jų akcijos būtų tarp laimėtojų, turinčių didžiausią potencialą auginti vertę. Aš koncentruojuosi į tokias bendroves. Pirmiausia susidarau išsamią nuomonę apie bendrovę, tada žiūriu, kad ši bendrovė aplenktų savo sekamą indeksą. Man labai svarbus kriterijus – akcijos santykinis stiprumas.
Aš per visą savo karjerą likau ištikimas šiam investavimo stiliui, tik laikui bėgant pridėjau kelis analizės metodus.
Investuotojui reikia nuolankumo ir kantrybės
– Valdytojas – itin prestižinė pozicija. Investicinės bendrovės į ją ieško žmonių, turinčių tam tikrų įgūdžių ir patirties. Kokių esminių savybių reikia tokiai karjerai? Kokių žinių? Kokių diplomų?
– Pretenduojant į portfelio valdytojo poziciją paprastai reikia ekonominio arba finansinio išsilavinimo. Būtini pakankami įgūdžiai informacinių technologijų srityje ir kalbos. Dauguma darbdavių reikalaus, kad pretendentas būtų patyręs analitikas. Norint tapti portfelio valdytoju, būtinas stiprus analitinis, taip pat sisteminis mąstymas. Reikšmingas žingsnis į sėkmingą portfelio valdytojo karjerą – turėti laisvę priimant investicinius sprendimus.
– Kaip portfelio valdytojas, jūs galite pasakyti, kaip svarbu yra rizikos ir pinigų valdymas. Ar investuojant svarbiausia tai, ar svarbiau strategija ir algoritmai? O gal kas kita?
– Rizikos ir pinigų valdymas – neatsiejama bet kurios investavimo strategijos dalis. Tai absoliučiai būtina bet kuriai strategijai. Pozicijos dydis – svarbiausia valdant portfelį. Kai kurie valdytojai portfelyje turi daugiau kaip 100 skirtingų ne itin reikšmingų akcijų. Kadangi indekse būna tik kelios itin gerus rezultatus rodančios akcijos (kaip aptarėme anksčiau), toks valdytojas turi didinti jų svorį portfelyje. Portfelis turėtų būti glaustas, nes tik tos akcijos, kurios duoda geriausius rezultatus, nulems viso portfelio judėjimą. Kai portfelyje labai nedaug akcijų, gyvybiškai svarbu nusibrėžti kiekvienos pozicijos nuostolių ribas. Reikia pridurti, kad nuostolių stabdys gyvybiškai svarbus kiekvienai strategijai.
– Koks skirtumas valdyti investicinės bendrovės riziką ir valdyti riziką privačiam investuotojui?
– Investicinė bendrovė vadovaujasi daugybe taisyklių ir apribojimų. Reikalaujama, kad fondas būtų investavęs savo lėšas tik iki tam tikro laipsnio. Paprastai reikalaujama, kad ir pats portfelio valdytojas būtų investavęs į akcijas. Portfelio valdytojo prisiimamą rinkos riziką iš esmės gali užtikrinti tik reguliaciniai standartai. Konkreti rizika, keliama tam tikros akcijos, gali būti pašalinama parduodant tą poziciją. Pavienis investuotojas gali pašalinti visą riziką parduodamas viską, be to, jis gali iš esmės pakeisti savo padėtį rinkoje.
– Kokie įgūdžiai (tiesioginiai ir netiesioginiai) patys svarbiausi veikiant finansų rinkose?
– Norint sėkmingai irtis finansų rinkose, naudinga gerai išmanyti techninės ir fundamentinės analizės metodus. Be to, labai pravartu nuolankumas, kantrybė ir gebėjimas susikaupti. Svarbu jausti nuolankumą rinkai, kurioje prekiaujate. Sėkmingai dirbantis investuotojas susikaupęs ir kantriai laukia savo šanso. Šiuo aspektu pasiruošimas yra esminis dalykas.
– Investuojant svarbiausia turėti teigiamą ilgalaikę grąžą, bet žmonės dažnai būna nekantrūs. Ar tai problema valdant kieno nors kito pinigus?
– Klientų nekantrumas – gana didelė problema. Daugumos klientų investavimo horizontas trumpas ir jie dažnai pernelyg baimingai reaguoja į trumpalaikius nuostolius. Užuot žvelgę į tuos nuostolius kaip į galimybę nusipirkti pigiai, jie apimti panikos parduoda pozicijas ir nebegali investuoti per kitą kilimą. Kantrybė – vienas pačių svarbiausių dalykų norint susikrauti kapitalą ilguoju laikotarpiu. Nekilnojamojo turto rinka yra geras pavyzdys, kaip sėkmingai didinti kapitalą ilguoju laikotarpiu.
– Savo darbe naudojate fundamentinę analizę. Kokie tokio požiūrio pranašumai? Ar techninė analizė naudinga dirbant finansų bendrovėje?
– Ilguoju laikotarpiu akcijos kaina juda pagal fundamentinės analizės principus. Kuo ilgesnis laikotarpis imamas, tuo didesnę įtaką turi fundamentiniai rodikliai. Šiuo atžvilgiu dėmesio centre yra konkreti atskiros akcijos analizė. Techninė analizė naudinga trumpuoju, taip pat ir ilguoju laikotarpiu – ji apima psichologinius rinkų aspektus.
Sėkmės formulė: ne tik norėti, bet ir veikti
– Kokios rinkos, jūsų nuomone, geresnės mažiau patyrusiems investuotojams?
– Renkantis rinką svarbiausia įvertinti ilgalaikį kainos judėjimą. Reikėtų rinktis rinkas, rodančias geriausius rezultatus. Nepatyrusiam investuotojui geriausia pradėti nuo rinkų, kuriose viena kryptis laikosi ilgiausiai ir kyla daugiausiai, nes tada jie galės ilgiau laikyti kylančią poziciją.
– Kaip manote, ar gerai koncentruotis į kokias nors konkrečias rinkas, regionus ar investavimo priemones?
– Norint dirbti sėkmingai būtina koncentruotis. Žmogaus protas gali priimti ir įsisavinti tik ribotą kiekį informacijos. Dauguma žmonių perkrauna save informacija. Sėkmės raktas – sumažinti painiavą. Šia prasme sėkmingam investuotojui be galo svarbu susitelkti.
– Ar yra kokia bendra formulė, kaip sulaukti sėkmės finansų rinkose? Jei ne, kokia jūsų formulė?
– „Neužtenka žinoti – reikia sugebėti pritaikyti. Neužtenka norėti – reikia daryti.“ Johannas Wolfgangas von Goethe (laisvas vertimas).
Šią Goethe citatą laikau gyvenimo sėkmės formule. Tiek gyvenime, tiek finansų rinkose nepaprastai svarbu ne tik norėti, bet ir veikti.
– Papasakokite apie savo didžiausias sėkmes ir nesėkmes.
– Per Azijos krizę 1994 m. Malaizija atrodė gana silpnai, palyginti su kitomis Azijos šalimis ir atitinkamu indeksu. Atsižvelgdamas į tai nusprendžiau parduoti portfelyje esančias Malaizijos akcijas. Santykinis silpnumas – visada geras rodiklis, kad kaina leisis. Netrukus Malaizijos premjeras, reaguodamas į silpstantį ringitą, įvedė kapitalo kontrolę. Malaizijos valiuta nebebuvo konvertuojama. Manęs šis žingsnis nepaveikė – kitaip negu mano kolegas. Didžiausia mano gyvenimo nesėkmė – kai per anksti pardaviau „United Tractors“. „United Tractors“ – Indonezijos bendrovė, besispecializuojanti statybos įrangos pardavimo ir nuomos srityje. Jos akcijas pardaviau reaguodamas į ankstyvą techninį atsitraukimą – paskui ta akcija augo daug kartų.