Geros ir blogos skolos. Finansinių memų paslaptys (5)

Ankstesniuose straipsniuose pristatyti keturi asmeninių finansų dėsniai: „Išlaidų rėčio“, „Pinigų srauto“, „Finansinių aktyvų“, „Pinigų apsaugos“. Jais vadovaujantis galima teisingai naudoti savus pinigus ir, svarbiausia, juos gausinti.

Tačiau daugeliui sunku sulaukti gyvenimo pagerėjimo, jei naudoja tik savus pinigus. Žmonėms knieti tai pagreitinti, todėl jie skolinasi. Deja, ne vienam tokios skolos virsta „finansiniais narkotikais“, pavojingai bjaurojančiais ir dabartį, ir ateities gyvenimą.jasinavicius

Skolų naudos iliuzija

Ir namų ūkyje, ir versle, ir investuojant, ir net valstybės biudžete trūkstant savų pinigų skubame skolintis. Teisinamės, esą skolas imame tik ypatingais atvejais ir naudojame „svarbiausioms problemoms spręsti“.

Pastaroji ekonominė krizė akivaizdžiai parodė, kad skolos, nesvarbu, ar jos buvo paimtos vartojimui, ar ilgalaikiam turtui pirkti, ar kapitalo prieaugio investicijoms įsigyti, tarsi baisus slibinas nubaudė visus skolininkus – nusiurbė jų menkas pajamas ir net sukėlė bankrotus.

Beveik visas skolas pagal jų panaudojimą galima suskirstyti į keturias kategorijas:

  • Vartojimo skolos.
  • Finansinių pasyvų skolos.
  • Neigiamo sverto skolos.
  • Teigiamo sverto skolos.

Trigalvis skolų slibinas

Pirmosios trys skolų rūšys visada pavojingos jų turėtojams, nes dėl pajamų stokos labai padidina finansines problemas, ypač krizės metu. Kiekviena iš tų skolų, nors ir skirtinga, bet tarsi trigalvio slibino galva kelia panašius pavojus.

Pirmoji – vartojimo skolų – kategorija pavojinga ne tik krizės metu. Ji visada skurdina dabarties gyvenimą bei padidina grėsmę skolininko ateičiai. Dėl nesugebėjimo vakar ir šiandien gyventi racionaliai, neviršijant turimų pajamų, didėja grėsmė ir ateičiai. Viltis, kad ateityje pajamų atsiras daugiau, jų užteks ir pragyvenimui, ir skoloms su palūkanomis grąžinti, dažniausiai lieka neįgyvendinama iliuzija. Vartojimo skolos ir jų palūkanos siurbia bei mažina ir taip negausius skolininkų išteklius.

Antroji – pasyvų skolos už įsigytą nuosavybę, neduodančią ekonominių pajamų, yra dar skaudesnė. Pirma, kaip ir vartojimo paskolų atveju, būtinos lėšos joms grąžinti, antra, papildomų sąnaudų reikia tai nuosavybei išlaikyti bei eksploatuoti, pvz., pastatų komunalinėms paslaugoms, autotransporto kurui, teritorijų priežiūrai ir pan.

Trečioji skolų kategorija – neigiamo sverto skola – grėsminga savo klastingumu. Ji atsiranda, kai svetimi pinigai naudojami neva verslui plėtoti, „geriems“ investiciniams objektams įsigyti, kapitalo prieaugiui didinti. Visos šios paskolos imamos skolininkų lūkesčiams patenkinti, siejamos su finansinių aktyvų įsigijimu ir plėtojimu. Stokojant savų pinigų tokiems lūkesčiams įgyvendinti, naudojami svetimi pinigai ir šių pasiskolintų pinigų dalis vadinama finansinio sverto veikimu (angl. „leverage“). Šio „sverto“ klasta skausmingai pasireiškia tada, kai vietoj planuoto finansinio aktyvo faktiškai įsigyjamas finansinis pasyvas, kuris ima siurbti skolininko lėšas, kaip ir antros kategorijos skolos.

Visos trys šių skolų kategorijos turi vieną ir tą pačią kilmės priežastį – tai nepakankamas skolininko finansinis išprusimas ir prastas savų finansų valdymas. Todėl tokių skolų kiekvienam visada derėtų saugotis kaip „skolų slibino su trimis galvomis“.

Prisimintina ir tai, kad visos šios skolos priskiriamos prie „blogų skolų“, nes jos grąžinamos dažniausiai iš vieno šaltinio – skolininko pajamų.

Blogos skolos – tos, kurias skolininkas privalo grąžinti iš savo menkų pajamų.

Todėl blogos skolos – tarsi finansiniai narkotikai. Jie negali ilgam palengvinti skolininkui gyvenimo, o tik retsykiais suteikia jam trumpalaikio pasitenkinimo iliuziją.

Tikrasis teigiamas svertas

Iš trečiojo „Finansinio aktyvo“ dėsnio žinome, kad pinigai ir turtas, virtę tinkamai naudojamu kapitalu, kuria pridėtinę ekonominę vertę. Jei vartojimui ir pasyvams įsigyti bei išlaikyti naudosime tik dalį tos gautos pridėtinės vertės, mes visada pagerinsime savo gyvenimo kokybę. Ne tik geriau patenkinsime šiandienos poreikius, bet ir nepakenksime savo ateičiai, nes turimas kapitalas ir toliau dirbs bei duos naujas pajamas. Tad aktyvaus kapitalo pagrindinis kriterijus – duodamos pajamos arba grąža jam dirbant, o ne jį pardavus.

Tokias nuolat atsinaujinančias pajamas vadiname pasyviosiomis pajamomis. Tai gali būti nuomos mokestis už turto naudojimą, dividendai už akcijas, autoriaus honorarai už intelektinės nuosavybės naudojimą ir pan.

Todėl naudojami svetimi pinigai, kurie sustiprina pasyvias pajamas, priskiriamas prie „gerų paskolų“.

Skolos, kurias grąžina pasyviosios pajamos iš jų pagrindu sustiprinto aktyviojo kapitalo, yra „geros skolos“.

Tokios „geros skolos“ investuotojui suteikia galingą priemonę – finansinį svertą, kuris padeda gauti papildomos vertės gerokai daugiau, nei kainuoja pati paskola. Tokios paskolos aptarnavimas ir jos grąžinimas skolininkui nekelia grėsmės, nepablogina jo gyvenimo, nes skolas grąžina ne jis pats, o jo padidėję finansiniai aktyvai.

5 būdai, kaip apsisaugoti nuo „blogų skolų“ slibino:

  1. Neturėti vartojimo skolų, o joms atsiradus skubiai likviduoti.
  2. Vengti skolų pasyvams įsigyti.
  3. Pasyvus išlaikyti turėtų pajamos iš aktyvų. Kol jų nėra pakankamai, visų pasyvų eksploatacinės sąnaudos neturi viršyti 20 % darbo pajamų dalies.
  4. Vengti įsigyti didelės vertės turto, net jei jis panašus į „aktyvą“, žadantį kapitalo prieaugį. Jo išlaikymas ir eksploatacija dažniausiai virsta „sunkiu“ pasyvu.
  5. Nuosekliai ugdyti finansinį intelektą, padedantį išvengti „blogų skolų“ ir svetimus pinigus naudoti tik teigiamam finansiniam svertui.

Straipsnio autorius Rimvydas Jasinavičius

Publikuota „Investuok“ (2011-01)
Posted in Nemokamai, Pradedantiesiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.